Chirurginės paslaugos

Chirurginis dantų gydymas apima labai plačią odontologijos sritį – tai ir dantų implantacija, ir sudėtingų dantų rovimas, protinių (retinuotų) dantų šalinimas, dantų šaknų rezekcijos, amputacijos, cistų šalinimas, pūlinių atvėrimas, chirurginis dantenų gydymas ir kt. operacijos.

Chirurginis dantų gydymas

• Dantų rovimas, šalinimas;
• Retinuotų (protinių) dantų šalinimas;
• Dantų šaknų rezekcijos;
• Dantų šaknų amputacijos;
• Dantų hemisekcijos (perskyrimas);
• Pūlinių atvėrimas;
• Cistų šalinimo operacijos
• Chirurginis dantenų gydymas (gingivektomija, kosmetinė gingivektomija);
• Chirurginis periodonto ligų gydymas (lopo operacijos);
• Chirurginis danties šaknies ilginimas;
• Chirurginis dantenų recesijos (atsitraukimo) gydymas;
• Periodonto kaulinių defektų korekcija.
• Lūpos pasaitėlio plastika

Dantų implantacija

Dantų implantacija yra geriausias netekto danties atkūrimo būdas. Nei vienas kitas būdas nėra toks ilgaamžis, patikimas ir funkciškai efektyvus, kaip dantų implantavimas. Daugeliu atvejų dantų implantas yra vienintelis logiškas pasirinkimas atstatant dantų lanko defektus.

Dantys dažniausiai prarandami dėl šių priežasčių:

• Dantų ėduonies
• Šaknų kanalų nesėkmingo gydymo
• Dantenų ligų (periodontito)
• Dantų traumos
• Didelio nusidėvėjimo
• Įgimtų defektų

Žmonės, kurie yra praradę dantis, gali jaustis nepatogiai šypsodamiesi ar kalbėdami. Taip pat sąkandžio defektai, kurie atsiranda netekus dantų, daro neigiamą įtaką žmogaus maitinimuisi, kas gali sukelti antrines su virškinimu susijusias ligas.
Implantą sudaro šakninė dalis (įsukama į kaulą), kaklelis (liekanti virš kaulo paviršiaus) ir protezavimo atrama (stipriai tvirtinasi sraigteliu prie implanto, o ant jos vėliau cementuojamas arba priveržiamas danties vainikėlis).
Sraigtiniai dantų implantai žandikaulyje integruojasi per 2–6 mėnesius, nors tikslus minimalus (trumpiausias) laikas, per kurį implantai integruojasi kaule, iki šiol yra nežinomas.
Implantas protezuojamas (ant jo tvirtinamas danties vainikėlis) tik tuomet, jei jis integruojasi.

Kaulo trūkumo atstatymas

Netekto danties vietoje iš pradžių vyksta regeneracijos procesai – alveolė užsipildo kraujo krešuliu, kuris perauga kauliniu audiniu ir kalcifikuojasi. Praėjus trims mėnesiams po danties pašalinimo, jo vietoje jau būna susidaręs kokybiškas kaulinis audinys. Laikui bėgant toliau, alveolinė atauga prarasto danties vietoje remodeliuojasi, keičiasi jos forma, mažėja tankis, o nuo antrojo pusmečio pradeda atrofuotis. Ir tai natūralu, nes kaulinis audinys iki tol buvo reikalingas per dantį perduodamam krūviui atlaikyti, o, netekus danties, neliko ir krūvio. Prabėgus vos keletui metų, alveolinė atauga prarastų dantų vietoje gali tiek susiaurėti, kad paprastoji implantacija gali tapti neįmanoma. Alveolinių ataugų atrofiją ypač paspartina įvairių išimamų protezų dėvėjimas – spausdami į alveolinę ataugą, jie dar labiau paspartina mums nenaudingą modeliavimąsi. Todėl reikia pabrėžti, kad idealus laikas implantacijai po danties netekimo yra 3–4 mėnesiai (tam tikrais atvejais neestetinėse zonose galima implantuoti iš karto po danties pašalinimo).

Tačiau taip suplanuoti gydymą retai kada pavyksta, dažniausiai pacientai kreipiasi praėjus ilgesniam laikui po dantų netekimo, dėl to neretai jų žandikaulių alveolinės ataugos atrofuojasi: jos būna susiaurėjusios (horizontali atrofija), sužemėjusios (vertikali atrofija) arba ir viena, ir kita (mišri atrofija).

Esant mažai arba vidutinei atrofijai, taip pat esant riboto dydžio lokaliems kaulo defektams, fiziškai atlikti implantaciją įmanoma, t.y. implantas didesniu arba mažesniu plotu stabilizuojasi kaule, tačiau dalis jo paviršiaus lieka „nuogas”. Nuogą paviršių būtina padengti nuosavo kaulo drožlėmis ir/arba dirbtiniu kaulo pakaitalu . Kaulo pakaitalas, kaip ir kaulo drožlės linkęs vaskuliarizuotis ir prigyti, jei žaizda sugyja pirminiu būdu, tačiau tai neužtikrina, kad iš jų susidarys geros kokybės kaulinis audinys. Mat šį procesą gali sutrikdyti ankstyvas fibroblastų įaugimas į augmentuotą audinį ir taip pabloginti kaulinio audinio kokybę. Siekiant, kad taip neįvyktų, buvo išrasta ir pagaminta įvairių rūšių barjerinės membranos. Jų tikslas – apsaugoti augmentuotas kaulo drožles arba kaulo pakaitalą nuo ankstyvo fibroblastų įaugimo ir jungiamojo audinio formavimosi. Membranų vaidmuo ypač svarbus pirmuosius du mėnesius po operacijos.

Sinuso pakėlimo operacija

Viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos aukščio trūkumą galiniuose segmentuose gali nulemti dvi būklės: alveolinės ataugos horizontali atrofija arba viršutinio žandikaulio sinuso pneumatizacija (padidėjimas). Pirmuoju atveju kaulinio audinio netenkame iš apačios (dažniausiai dėl išimamo protezo dėvėjimo), antruoju atveju – iš sinuso pusės (kartais netekus krūminių dantų dėl neaiškių priežasčių ima plėstis sinusas). Jei alveolinės ataugos aukštis iki sinuso sumažėja iki 7–8 milimetrų, atsiranda indikacijos sinuso pakėlimo operacijai. Šios operacijos esmė – atsargiai nuo žandikaulio dugno atkėlus sinuso gleivinę ir po ja pridėjus dirbtinio kaulo pakaitalo, sinusas tarsi pakeliamas į viršų, o per pusę metų vaskuliarizavęsis kaulo pakaitalas tampa puikia atrama dantų implantams . Jei alveolinė atauga aukštesnė kaip 5 milimetrai, sinuso pakėlimo operaciją galima atlikti kartu su implantacija, jei žemesnė – tuomet iš pradžių atliekama sinuso dugno pakėlimo operacija, o po pusės metų – implantacija.